slinkus

slinkùs, -ì adj. (4) KŽ; Vd žr. slinkas: Anos slinkèsnės y[ra], tos tikrosios [mergės], tik tą mažąją nudarbina Lc. Grėtikė yra labai slinkì, ji nenora nė mažumytę dirbti Plik. Strajo[je] žirgelis, vygė[je] vaikelis, tavo slinki mergelė BzF18. Tas gaidys slinkiõs giminės, vėlai gysti pradeda J. sliñkiai adv.; I: Slinkiaũ dirba [nusigėrę vaikiai] už mumis Šts. Atsakė ponia, slinkiai trindama užmiegotas akis TS1901,11-12b.